pusbasis

pùsbasis, -ė adj. (1) Skr, Rm menkai apsiavęs, pusiau basas: Vieną kartą atejo pri jų maža ubagelė: aptrūkusi, pusbasė M.Valanč. Jis gi buvo pusbadis ir pùsbasis Slm. Vaikai tebelakstė po trobas pusbasiai J.Marc. Pùsbasiai išsibastė vaikai i neapsirgo Dglš.